Nuotekų valymo įrenginiai

Nuotekų valymo įrenginiai, tai įrenginių sistema skirta išvalyti buitines, gamybines, pramonines, ar kitokios kilmės nuotekas, nuo teršalų, kurie kenkia gamtai ir tokiu būdu apsaugoti aplinką nuo neigiamų veiksnių. Nuotekų valymo įrenginių paskirtis yra išvalyti nuotekas taip, kad jas apdirbus, jos būtų tinkamos techniniam naudojimui, ar išleidimui į gruntą, ar kitą vandens telkinį. Nuotekų valymo įranga, tinkama naudoti gyvenamajame rajone, kaimuose, miesteliuose, vienkiemiuose, degalinėse, ar bet kokiose vietose, kur dažniausiai nėra galimybės prisijungti prie centrinės kanalizacijos sistemos.

Kam yra naudojami nuotekų valymo įrenginiai?

Nuotekų valymo įrenginiai yra naudojami pašalinti teršalus iš nuotekų ir paversti jas nuotekomis, kurias galima grąžinti į vandens ciklą. Pasauliniu mastu nuotekų valymas yra vis kritiškesnė diskusijų tema, kuri yra nagrinėjama aukščiausiu valdžios lygmeniu. Siekiant rasti tvarų požiūrį į nuotekų tvarkymą, galima naudoti daug įvairių strategijų, kurios padėtų gerinti nuotekų tvarkymo sistemas, taip prisidedant prie tvarumo, aplinkosaugos ir pasaulinės vandens kokybės gerinimo proceso.

Daugelis Lietuvos privačių namų gyventojų, ūkininkų, įmonių ir viešų pastatų turi galimybę prisijungti prie centralizuoto vandentiekio. Tačiau, kaimo ir nedidelių miestelio gyventojai, arba gyventojai įsikūrę miestelio pakraščiuose, ar nuošaliose sodybose, dažnai šios galimybės neturi, todėl turi rinktis vietinę kanalizaciją, ar kitaip dar vadinamas išgriebimo duobes. Taip pat praktikoje yra taikoma įsirengti nuotekų valymo įrenginius sodybai. Tačiau, verta žinoti, kad nuotekų išgriebimo duobės yra uždraustos, statant naujos statybos objektus (namus), o senąsias nuotekų duobes, reikia pakeisti į nuotekų valymo įrenginius, iki 2029 metų gruodžio 31 dienos.

Gyventojai neturintys galimybės prisijungti prie centrinės kanalizacijos yra priversti naudoti skirtingas vandens gavimo ir nuotekų tvarkymo alternatyvas. Nuotekų tvarkymui jie gali rinktis skirtingus būdus, kurie priklauso nuo daugybės veiksnių ir kiekvienas gyventojas, ar įmonė įvertinę savo galimybes turi teisę rinktis, kuris būdas jiems yra prieinamiausias.

Nuotekų valymo įrenginių priežiūra

Nuotekų įrenginius, kaip ir bet kokį kitą įrenginį reikia prižiūrėti. Šių įrenginių priežiūrą, reikėtų atlikti periodiškai. Rekomenduotina, kad nuotekų valymo įrenginius prižiūrėtų, juos įrengusi kompanija. Tokiu būdu yra užtikrinamas įrenginių ilgaamžiškumas ir tinkama eksploatacija. Valymo įrenginių priežiūrą sudaro skirtingi etapai, kurie priklauso nuo priežiūros dažnumo. Kuomet įrangos priežiūrą atlieka kompanija, kuri sumontavo įrenginius, periodiškai atliekami techniniai patikrinimai, įvertinama įrenginių būklė, dumblo kiekis, filtrų būklė. Norint užtikrinti sklandų įrenginių veikimą turi būti atliekamas perteklinis dumblo pašalinimas. Nuotekų valymo įrenginius galima prižiūrėti ir patiems, tačiau tai daryti reikėtų atsakingai ir vadovaujantis gamintojų pateiktomis įrenginių instrukcijomis, bei nurodytomis taisyklėmis.

Kaip pasirinkti tinkamiausią nuotekų valymo įrenginį?

Norint išsirinkti tinkamiausią nuotekų valymo įrenginį, svarbu yra atlikti tikslią ir individualią analizę, kuri padės įvertinti, kokio nuotekų valymo įrenginio jums reikia.

Prieš parenkant nuotekų valymo būdą privalu žinoti kokio užterštumo yra nuotekos ir jose esantis biogeninių medžiagų kiekis, t.y. fosforo ir azoto junginių kiekius. Organinės kilmės azotas virsta amoniaku arba amoniako azotu vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms, o buitinėse nuotekose šie junginiai atsiranda iš baltymų ir šlapimo irimo. Amonio azotas oksiduojasi ir virsta nitritais, o jie nitratais. Jeigu nuotekose azoto junginiai aptinkami nitratų pavidalu, vadinasi organiniai teršalai yra mineralizuoti. Išleidžiamos į aplinką nuotekos negali viršyti 10-25 mg/l azoto (priklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio ir išvalytų nuotekų priimtuvo). Vidutiniškai per dieną žmogus generuoja 12 g azoto. Fosforas yra dar vienas pavojingas biogeninis teršalas, kuris aptinkamas organinio fosforo arba polifosfatų pavidalu. Išleidžiamos į aplinką nuotekos negali viršyti 0,5-5 mg/l fosforo (priklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio ir išvalytų nuotekų priimtuvo). Vidutiniškai per dieną žmogus generuoja 2,7g fosforo.

Renkantis nuotekų įrenginį svarbu yra įvertinti: namo ir sklypo charakteristiką, tokius rodiklius kaip: žemės plotas, vejos plotas, kietos dangos plotas, vyraujančio grunto savybes. Šie parametrai gali įtakoti nuotekų valymo įrenginių įrengimo sudėtingumą. Taip pat reikia įvertinti sunaudojamo vandens kiekį, kuris priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Bei susidarantį nuotekų kiekį, reikėtų atlikti nuotekų debitų skaičiavimą, kurį sudaro– vidutinis ir didžiausias paros nuotekų debitas, taip pat, maksimalūs, minimalūs, vidutiniai valandos ir sekundiniai nuotekų debitai bei paviršinės nuotekos ( lietaus/paviršinės nuotekos į buitinių nuotekų tinklus neturėtų, išskyrus teorinį vertinimą vandens patenkančio per šulinių dangčius esant ilgoms nuotekų trasoms).

Dar vienas svarbus rodiklis, prieš renkantis nuotekų valymo įrenginį, yra kainos ir kokybės santykis. Tai ilgalaikis, nemažas pirkinys, kuris turi būti tinkamai apgalvotas ir įvertintas. Todėl nereikėtų skubėti ir rinktis pigiausio, rinkoje siūlomo varianto. Renkantis svarbu atsižvelgti į geriausią ir jūsų poreikius atitinkanti variantą, pasidomėti atsiliepimais iš žmonių, kurie naudojasi individualiais nuotekų valymo įrenginiais ir tik tuomet išsirinkti tinkamiausią variantą jums.

Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai

Biologinio valymo proceso metu: nuotekos valomos aktyviuoju dumblu, dumblas atskiriamas nuo išvalytų nuotekų ir gražinamas į aeravimo rezervuarą, kuriame nuotekos sumaišomos su dumblu ir tiekiamas oras. Viskas vyksta vienoje nuotekų talpoje. Įrenginiai, turintys šias savybes, pasižymi patikimumu ir stabilumu. Aktyvusis dumblas atskiriamas nuo išvalytų nuotekų specialiu būdu, kas apsaugo nuotekų valymo įrenginį nuo sutrikimų, dumblo išnešimo, nemalonaus kvapo, arba kitų problemų. Ne visi įrenginiai yra apsaugoti nuo dumblo išnešimo, todėl reikia teirautis pas gamintojus arba pardavėjus, kokiais būdais yra išsprendžiama ši problema. Pavyzdžiui, AUGUST valymo sistema turi piltuvo formos atskyrimo zoną. Kadangi pats dumblas yra sunkesnis, jis nusėda ant įrenginio dugno, iš kur vėliau grąžinamas į valymo procesą, arba pašalinamas, jeigu yra perteklius.

Biologiniai valymo įrenginiai turėtų būti naudojami nuolat. Todėl prieš renkantis, yra svarbu įvertinti įrenginių naudojimo dažnumą. Taip pat naudojant biologinius nuotekų valymo įrenginius reikėtų vengti, kad į nuotekas patektų agresyvi buitinė chemija, ar kitos medžiagos, kurios galėtų pakenkti įrenginiuose vykstantiems biologiniams procesams (buitinė chemija, kaip prausikliai, plovikliai ir pan. į mūsų įrenginius gali patekti. Negali patekti naftos produktai, skiedikliai/tirpikliai ar kitos toksiškos medžiagos).